Sun-day
rugpjūčio 8, 2010
Ojojoi, nei aš šventoji, nei ką, atstokit nuo mano telefono numerio. Ir nesiruošiu mirti. Paparaciai!
…tik jei įrodai, kad esi protingas, paskui gali ramiai apsimest mulkiu dykaduoniu (ar ne?), bent trumpam.
O jei kažkur vyksta karas, tai mane liečia labai asmeniškai.
O jei kažkas badauja, aš irgi, pasirodo, galiu.
Galiu ir kalėjime pasėdėt, jei labai reikia.
Dar moku kast griovį ir nešiot malkas.
Savanoriauti moku.
Versti tekstus. Juos rašyti. Nepavydėti, jei kas nors moka daugiau, nei aš.
Tiesa, dar berods kiek greičiau sintetinu iš aplinkos sugeriamą informaciją, bet anoks čia talentas, kai neturi su kuo pasidalint.
O geriausiai, geriausiai man kol kas sekasi apsimesti kuo nors kitu. Ruoniu, pvz. Arba jūrų vėpliu. Nes aš irgi vėpla. Heh. Paleiskit juos jūron, ką?
Pinigai iš tiesų patys savaime nėra blogas dalykas. Blogu dalyku yra tik juos vertinti labiau, nei gyvybę. Arba tėvynę. Arba laisvę. Genialumas paprastume. Paprastumas yra naivus. Neturiu ko pridurti.
Ai, žmogaus atsiradimo istorija manęs nedomina, nes, pvz., kreacionizmas man kažkaip nesipjauna su evoliucija, nors tu ką.
O jei pradžioje buvo žodis, tai nebūtinai žmogiškas.
O rašto prigimtis turbūt atrodo taip:
…viskas man primena bangas. Ta prasme, ne jūros, o šviesos, garso ir kitokias.
Beje, jei dar nepastebėjot, Kinija irgi skęsta. Helou?
(galvojau apie filmą)
gegužės 26, 2010
Apie šiandien
kovo 22, 2010
Ar vis dar rūkai cigaretes, vieną po kitos, susisupus į antklodę?
Vis dar rūkau, vis dar susisupus. Į save susivijus, raudonakė. Nes pavargau, nes vakarai, ir Thoreau („šis pasaulis yra tik drobė mūsų vaizduotei“). Ir niekaip nesugalvoju, kaip tvarkingai išdėstyti tai, ką manau. Netelpa į sakinius, į kalbą netelpa.
Keista, dabar apie kalbą žinau, palyginus, nerealiai daug, bet vis tiek negaliu išsakyti to, kas svarbiausia.
[iš vasaros darbelio, arba ką praleidžia vertėjai:]
„Moteriai iš prigimties duota džiaugtis paprastais nesudėtingais konkrečiais dalykais, būti čia ir dabar. O man prireikė 20 metų, kad pradėčiau suvokti, jog nieko daugiau baigtiniam žmogui ir neduota, kad visa kita – iliuzijos, fantazijos, proto ekvilibristika, permatomi kalbos fantomai. Tai labai susiję su baimės tema.”
[tėtis rašė]
„Nieko nėra brangiau už šiandien.“
[Goethe rašė]
Va. Graži diena buvo.










