Kodėl šita man patinka

Nes graži labai.

[(c) mano, kokie 2004 gal]

Hugo ne Boss

…o Simberg. Hugo Simberg yra dar viena mano manija. Kas toje galvoje? NU kas ten yra? Aš atvirai sakau, kad esu maniakė ir beprotė, bet man žiauriai gražu.

[Garden of Death:]

[The Stream of Life:]

[Wounded Angel:]

Šitą tai aš pati mačiau, jis dyyyydelis toks man pasirodė. Ir jis kažkada buvo suomių išrinktas mylimiausiu jų paveikslu. Gal ir mes kokį išsirenkam, a? Atseit neturim nieko gero… O čia kas toks? -

Jo klausytis reikia absoliučioj tyloj. Ačiū Dievui, mano namie sienos storos. A čia va yra mano “long and happy future”:

Nes mes su triušiu norim būti trise kartu su Nobeliu. Ir vieni renka vienokius medalius, a kiti kitokius in infamous Camus style. Žinote kodėl? Perrašiau kažkieno rimtus žodžius “pradėk nuo savęs”, perbraukiau ryškia linija, ir ant viršaus užkeverzojau “pradėk nuo kito”. Tadaaaaaaaaaaa!

Kaip mes karalių neturėjom

Jis vardu Mindė. Stovi prie muziejaus, netoli Katedros, panašus į statinę:

Šitą skiriu gerbiamiems lenkams, nes dėtų iš kirvio transformeris kiekvieną kartą, kai paminite, kad Vilnius jūsų:

Algis Dalgis:

Kęstas:

Vytautėlis:

Žygimantas Augustas Rush:

Ir dar tokia viena buvo…

Bet tėvynę aš išdaviau dėl šito, dėl jo saulės ir pasaulio:

Nieko, šiaip ŠITAS irgi naktimis dažnai budi

Ir man patinka stebėt, kaip jis budi.

Ypač va čia patiko.

Apie pavasarį rudenį

[Jų koncas -DR- Mokytojų namų kiemely rugsėjo 4]

PAVASARIS

Išdegė pūgos kariasi žodžiai
Lyja pavasario lietūs nuobodžiai
Ir keliasi dangūs aukštais ir aušta
Ir ašaros tavo krenta su paukščiais

Ir mylisi pievos ir gęsta žibintai
Beprotiškai baikščiai tu juos užgesintai
Supynėse supasi nesisupa niekas
Ta meilė mieloji nelyginant sliekas

Ir kartojam save ir mokomės mokytis
To ką jau turim ir tai dėl ko tylim
Taip tyliai ir švelniai leidžiasi zylė
Ant tavo blakstienų žiemoja nebyliai

Ji kaip ir mes – visai užsimiršo
Vėlavo ir niršo už tokį likimą
Už šventą ir saldžią mirtį kaip dieną
Kurią ji surado ant tavo blakstienų

Mes lyg šunys senukai už pieninės vartų
Trokštam troškimo pabėgti tiek kartų
Kartu ir po vieną lyg snaigės laimingai
Grįžtam atgal ir tik žvilgsniu ilgesingai

Stebim save ir ilgimės godžiai
Kai lyja pavasario lietūs nuobodžiai
Ir šimtmečio šviesos dar kvepia ugnim
Ir šimtmečio šviesos dar kvepia ugnim

Dabar aš tenoriu pasilikt su tavim

——-
1999 ž. ir m. D.R.

Kodėl Camus ir šiaip kodėlkodėlkodėl

Nes galima siekti idealų, nes jis dar ir futbolą žaidė, ir mamą mylėjo. Atviras išpuolis prieš Romos bažnyčią, dėmesio dėmesio:

- Na, sūnau, – tarė jis, dėdamas ranką ant peties. – aš su jumis. Bet jūs to nežinote, nes jūsų širdis akla. Aš melsiuosi už jus.

Nežinau kodėl, bet tada mano viduje kažkas trūko. Aš ėmiau visa gerkle šaukti, plūdau jį ir draudžiau jam melstis už mane. Aš sugriebiau jį už sutanos apykaklės. Išliejau jam viską, ką turėjau širdy, peršokdamas nuo džiaugsmo prie įsiūčio. Koks jis atrodo teisuolis, ar ne? Tačiau jokia jo tiesa nėra verta nors vieno moters plauko. Jis netgi nėra tikras, ar gyvena, nes jis gyvena kaip numirėlis. Taip, aš jam atrodau nieko neturįs. Bet aš esu tikras savimi, tikras viskuo, tikresnis už jį, tikras tuo, kad gyvenu ir kad tuoj ateis mirtis. Taip, aš teturiu vien tai. Tačiau ši tiesa bent priklauso man, lygiai kaip ir aš jai. Aš buvau teisus, esu teisus ir visada liksiu teisus. Aš gyvenau taip, o galėjau gyventi ir kitaip. Dariau viena ir nedariau kita, Aš nepadariau šito, nes padariau aną. Na ir kas iš to? Atrodo, lyg visą laiką būčiau laukęs šios minutės ir šio pragiedrulio, kada būsiu išteisintas. Niekas, niekas nesvarbu, ir aš puikiai žinau kodėl. Jis taip pat tai žino. Iš mano ateities gelmių per dar neatėjusius metus visą mano absurdišką gyvenimą nuodijo tamsos dvelksmas, ir šis dvelksmas sulygino viską, ką man siūlė metai, nerealesni už mano išgyventuosius. Ką man reiškia kitų mirtis, motinos meilė, ką man reiškia jo Dievas, vienokie ar kitokie žmonių gyvenimai ir likimai, jeigu vienintelis likimas turėjo pasirinkti mane patį, o kartu su manimi milijardus išrinktųjų, kurie, kaip ir jis, sakosi esą mano broliai. Ar jis supranta, ar jis pagaliau tai supranta? Visi – išrinktieji. Visi, visi – išrinktieji. Jie taip pat vieną dieną bus nuteisti. Jis taip pat bus nuteistas. Jį apkaltins žmogžudyste, bet nuteis už tai, kad neverkė per motinos laidotuves. Salmano šuo vertas tiek pat, kaip ir jo žmona. Mažoji moteris-automatas tiek pat kalta kiek ir paryžietė, kurią buvo vedęs Masonas, arba Mari, kuri norėjo, kad aš ją vesčiau. Nesvarbu, kad Reimonas buvo mano draugas, taip pat ir Selestas, kuris buvo daug vertesnis už jį. Nesvarbu, kad Mari šiandien bučiuojasi su kokiu nors nauju Merso. Ar jis supranta, šitas nuteistasis, kad iš mano ateities gelmių… Pritrūkau kvapo bešaukdamas. Bet sargai jau plėšė kapelioną man iš rankų ir grasino man. Tačiau jis nuramino juos ir valandėlę tylėdamas žiūrėjo į mane. Jo akys buvo pilnos ašarų. Jis apsisuko ir dingo už durų.

[A.Camus :“Svetimas“]

Sakiau, kad satanistai! Kažkodėl kas kartą, skaitydama šitą vietą, tyliai apsiverkiu. Neįsivaizduoju, ką reiškia būti krikščione, aš nevaikštau sekmadieniais į bažnyčią. Tiesą sakant, aš bažnyčiose tik žiūriu į paveikslus, ir nesuprantu, kas tą žmogų drįso prikalti. O sekmadieniais man patinka tvarkyti namus (oi, vėl padariau šiukšlynėlį ten) arba lesinti paukščius. Dar man atrodo, kad mirdamas žmogus tiesiog mato mylimus veidus, ir šviesą, ir viskas. Man tiesiog taip atrodo. O sapnai tėra vaizduotės žaismas, juk smegenys dirba ir miegant. Bent jau mano tai dirba kaip reikalas. Kitame gyvenime, jei toks yra, noriu būti kokiu nors žvirbliu – jeigu dar nematėt, jie niekada nesipeša, ir jei vienas pavogia iš miesto balandžio batono gabalą, tai ir kitam duoda pusę. Dar man patinka varnos, jos tokios dyyyydelės, be to, jos moka susikišti į snapą daug visko, ir tada nuskristi pavalgyti kur nors toliau nuo žmonių.

(pauzė)

Aš įkyri ir plepi, nes nenoriu likti ko nors nepasakiusi. Bet štai paskutinį kartą (šiandien), kai mačiau policininką (gyvą!) jis man sakė, kad alų reikia užsikąst čipsais, o ne užsigert mineraliniu. Ir liepė išmest skarbonkę! Šaunuolis. Bet gal leiskit gert parkuose, ką? Čia juk beveik ekologinė grandinė, kaip jums nedaeina, kad yra žmonių, kurie gyvena rinkdami butelius? (pažįstu beveik visus) Jūs jaunimui ne padedat, o trukdot. Aš asmeniškai mainais pažadu, pvz., nešlitinėti su nugerta bonke degtinės ir trilitriniu raugintų agurkų (arba kopūstų?) prie prezidentūros, Dalios ir mano fako kieme. Dar nebemėtysiu batais į ŠMC ir kelio ženklus. Geriems vairuotojams jų nė nereikia, o aš nevairuoju, nes būčiau šūdina vairuotoja. Nubraižyčiau visus šonus jūsų karietoms. Va. Deal?

Klimatas šyla ne nuo manęs, o nuo jūsų šiukšlių. T.y., mūsų šiukšlių. Rankom mojuoju lauke, nes niekas nesiklauso, ką kalbu. Lyg būčiau per maža kalbėti. Žlugus nusikaltėlė, kaip gi. Bet filosofija vis tiek mokslų motina, o man užsienietis šiandien užleido šiandien eilę prie kasos! O dar gavau eilinį šaukimą į teismą! Rugsėjį. Fantastika, kiek gi galima, aš gal neturėsiu laiko. Be to, kažkur girdėjau, gal tai netiesa – kažkas keičia LT teisinę bazę, tai gal greičiau galit, aš bankrutuoju? I‘m dying here?

Tikėjimas nenuobodus, kai tiki šalimi, kurioje gyveni. Kai pasitiki policininku, taksistu ir barmenu. Dar galima tikėti drakonais, ateiviais, angelais, bildukais, poltergeistais, ekstrasensais, Hare Krišna ir globalinėmis katastrofomis. Galima tikėti, kad Gedo kalną tuoj nuplaus vilnelė, jei taip sako gamtosauga. Galima ir savimi tikėti. Viskas čia galima.

Pavogiau apyrankę iš tetos! Grąžinsiu, uhu.

Dar noriu darbo, namų, vyro ir Nobelio (šitą pažadėjau tėčiui, už tai, kad jo nupirkta suknelė tinka prie naujo leidimo „Svetimo“ viršelio)! CK auskarų noriu. Ir šuns, mažų mažiausiai aš nusipelniau šuns. Jeigu jis nesuvalgys triušio. Pūkis perduoda linkėjimus. Šiuo metu, beje, jis turbūt nachališkai ėda mano medetką vazone, tai gal aš jau ir eisiu. Geros dienos.

P.S. Kodėlkodėlkodėl? – Šiaip sau. Tiesiog šiaip sau.

Atsakymas paprastas: jis atsisako meluoti. Melas – tai ne tik pasakyti, ko nėra. Taip pat melas, netgi didesnis – pasakyti daugiau negu yra, o kalbant apie žmogaus širdį – pasakyti daugiau, negu jauti. Šitai mes darome visi, kiekvieną dieną, kad gyvenimas būtų paprastesnis. Merso, priešingai nei iš pažiūros atrodo, nenori gyvenimo supaprastinti. Jis sako, kas yra, neslepia savo jausmų, ir visuomenė tučtuojau pajunta grėsmę. Pavyzdžiui, prašo jo pasakyti, kad jis gailisi dėl nusikaltimo. Jis atsako jaučiąs šiuo požiūriu daugiau nuobodulio negu tikro sielvarto. Ir ši detalė jį pasmerkia.

[A.Camus]

Ir aš nusižiovauju. Toks tas egzistencializmas. Tai pati geriausia mano kada nors perskaityta knyga. Va, pažaidžiau tą rusišką ruletę, dabar turiu labai daug tikslų ir priežasčių, visą „melejoną“, gal net daugiau, o jūs man skolingi po gerą darbą avansu.

P.P.S. Komplimentai Cozy internetui ir personalui. Jeigu tau vidury nakties prireikė kavos ir interneto, jie visada priima! Ir kavos padaro. Arba alaus įpila, per kasdienes šventes. Beveik dionisijos! Valio.

P.P.P.S. Aš noriu atgal į universitetą. Labai. Kad Spinoza olandas, tai žinau, tik šiaip apie Romą užsigalvojus buvau. Galiu net super greičiu atkalti tą graikų kalbą pas Naglį Kardelį, jei labai reikia. A priimsit atgal? Būsiu gerutė ir geniali. Sąsiuvinių paraštėse pripaišysiu paveiksliukų. Be to, Camus man sakė, kad tragediją reikia išreikšti kasdienybe, o absurdą – logika. Nieko neturiu prieš logiką. Man patinka ta logika, nu. Ir modus ponens patinka, ir visi kiti dėsniai, net matematikos. Come on, mano senelio brolis jums parašė aukštosios matiekos vadovėlį. O mano tėvai matematikai. Ir aš tuo labai didžiuojuosi.

- – - – - – - – - -

(random shit)

Išprotėjau

Išprotėjau

Mesk man ginklą

Aš dar ir į konservatoriją noriu

Ponas Pilvelis („Lietuvos aidas“) sakė, kad turiu gerą balsą

Dar turiu balsavimo teisę

Tik dar niekad nebalsavau

Nes nežinojau už ką balsuoti

Tai nebalsavau

Bene kavos padauginau

Jau

Dar pacituosiu Charmsą:

„O mano manymu, tu – šūdas.“

Tai kokia iš manęs rašytoja. Grafomanė. Eisiu namo. Parūkysiu eidama. Padainuosiu Hugh Laurie „Protest song“, nors niekas taip dainuoti jos nemoka kaip originalas iš Didžiosios Britanijos. Tada ketinu prisigerti arbatos ir pagaliau išsiplaut grindis, kol dar nesimato takelio iki lovos. Bet jau knygų tai nerinksiu! Man patinka anarchija ir liberalizmas.

Apie muziką

“Muzika turėtų mus priversti užmiršti visa, kas mūsų gyvenime neaišku, ir teikdama mums galimybę priartėti prie dvasinio pasaulio sukelti pasibjaurėjimą mumyse slypinčiais niekingais troškimais ir nešvankiais instinktais. Tik tada muzika taps tobuliausiu menu, atpirkimo ir socialinio atgimimo įnagiu.”

[A.Camus]

Na kaip pirštu į akį, mano meile.

Kodėl Sparta

Queen Gorgo: I am not here to represent Leonidas; his actions speak louder than my words ever could. I am here for all those voices which cannot be heard: mothers, daughters, fathers, sons – three hundred families that bleed for our rights, and for the very principles this room was built upon. We are at war, gentlemen.

[300]

Beje, jums kainas kelia ir karas. Ginklų prekyba. Terorizmas, Somalyje, ir belekoks piratavimas. Prekybos keliai eina per pavojingas teritorijas, vadinasi, brangsta draudimas. Oba! Neva naujiena.

…kartais būni per mažas…

kartais būni per mažas
įsižeisti – per didelis – nesiklausyti –
tik akmenys neturi vardų – lygūs
- – - – - – - – - kartojasi
skruostuose įraudę rugpjūčio atšvaitai
vaikigalių įbrėžti vinutėmis –
[esi per didelis – esi per didelis]
liūdėti

[L.Statkevičius]

Apie tą patį (ir ramunę)

Į klausimą apie gyvenimo prasmę atsakyti gali tik šarlatanai. Šarlatanais vadinu mahatmas, guru, visų veislių ideologus, išganytojus, astrologus, sektantus, propagandistus, partijų sekretorius ir pan. Jie yra šarlatanai, nes prisiima aukštesnės būtybės vaidmenį. Jie žvelgia į žmones tarsi į avinus ir sako: „Aš tau pasakysiu, kokia yra tavo gyvenimo prasmė.“ Bet kas jie tokie? Ar ne tie patys žmonės, ne tie patys mirtingieji, ne tie patys avinai?

<…>

Kita vertus, klausimas apie žmogaus gyvenimo prasmę prilygsta klausimui, ar laukų ramunė svarsto apie gyvenimo prasmę, ir ar mes turime teisę klausti, ar prasmingas ramunės žydėjimas. Juk tai skamba absurdiškai. O kuo žmogus skiriasi nuo ramunės? Kaip sako Williamas Faulkneris, tik vienu bruožu – jis už ją daug kvailesnis. Aš pridursiu: ji už mane kur kas gražesnė.

[A.Šliogeris, iš čia]

[tėčio]

Bet geriausia čia:

Visos tūkstantmečių baimės pereina į kalbą ir joje pasilieka.

[A.Šliogeris, ten pat]