Naktinės raudos girioje

Hugo ne Boss

…o Simberg. Hugo Simberg yra dar viena mano manija. Kas toje galvoje? NU kas ten yra? Aš atvirai sakau, kad esu maniakė ir beprotė, bet man žiauriai gražu.

[Garden of Death:]

[The Stream of Life:]

[Wounded Angel:]

Šitą tai aš pati mačiau, jis dyyyydelis toks man pasirodė. Ir jis kažkada buvo suomių išrinktas mylimiausiu jų paveikslu. Gal ir mes kokį išsirenkam, a? Atseit neturim nieko gero… O čia kas toks? -

Jo klausytis reikia absoliučioj tyloj. Ačiū Dievui, mano namie sienos storos. A čia va yra mano “long and happy future”:

Nes mes su triušiu norim būti trise kartu su Nobeliu. Ir vieni renka vienokius medalius, a kiti kitokius in infamous Camus style. Žinote kodėl? Perrašiau kažkieno rimtus žodžius “pradėk nuo savęs”, perbraukiau ryškia linija, ir ant viršaus užkeverzojau “pradėk nuo kito”. Tadaaaaaaaaaaa!

Everlasting fraktalai

Gėris.

Žiauriai gražu.

Aš daug rašau, nes bijau eit iš namų. Be to, aš esu labai naminis padaras ir nesivalkioju niekur, kur būna per daug žmonių. Be to, rašau apie “Marą” dabar.

Apie “tiražinimą”

 Nes aš šitą dainą esu įsimylėjusi iki ausų, tiesa, ne tik ją, bet nesvarbu.

Filmūkas mano filmūkas

Nes facebook’e jis pasimeta, o aš kiekvieną naktį mėgstu paverkti.

Apie pavasarį rudenį

[Jų koncas -DR- Mokytojų namų kiemely rugsėjo 4]

PAVASARIS

Išdegė pūgos kariasi žodžiai
Lyja pavasario lietūs nuobodžiai
Ir keliasi dangūs aukštais ir aušta
Ir ašaros tavo krenta su paukščiais

Ir mylisi pievos ir gęsta žibintai
Beprotiškai baikščiai tu juos užgesintai
Supynėse supasi nesisupa niekas
Ta meilė mieloji nelyginant sliekas

Ir kartojam save ir mokomės mokytis
To ką jau turim ir tai dėl ko tylim
Taip tyliai ir švelniai leidžiasi zylė
Ant tavo blakstienų žiemoja nebyliai

Ji kaip ir mes – visai užsimiršo
Vėlavo ir niršo už tokį likimą
Už šventą ir saldžią mirtį kaip dieną
Kurią ji surado ant tavo blakstienų

Mes lyg šunys senukai už pieninės vartų
Trokštam troškimo pabėgti tiek kartų
Kartu ir po vieną lyg snaigės laimingai
Grįžtam atgal ir tik žvilgsniu ilgesingai

Stebim save ir ilgimės godžiai
Kai lyja pavasario lietūs nuobodžiai
Ir šimtmečio šviesos dar kvepia ugnim
Ir šimtmečio šviesos dar kvepia ugnim

Dabar aš tenoriu pasilikt su tavim

——-
1999 ž. ir m. D.R.

Apie geriausią kaltinimą, kurį šiandien sugalvojau

Kai įstojau į filosofiją, kuratorė paminėjo, kad pastudijavę filosofiją žmonės galiausiai ima bendrauti tik su filosofais. Ta prasme, tampa vos ne kasta „mes protingi, o tu durnas“. Tuoj suformuluosiu kaltinimą. Va: „O tai anksčiau žiniomis negalėjot pasidalint su visais? Padaryt, kad informacija būtų prieinama kiekvienam? Parėkaut, kad valdžia užknisa, kad tikėjimo klausimu ginčytis beviltiška, kad viskas blogai ir ne taip turėtų būti?“

Ir kuris dabar išdrįs drąsiai apsiginti?

…štai todėl ir gerbiu prof. A. Šliogerį – jis sakė. Visada sakė ką galvoja, be jokių išsisukinėjimų ir pataikavimų akademinei bendruomenei arba lopiškai viduramžiškų tradicijų sukaustytai visuomenei. Tai sutvarkykit pagaliau man tą šalį, kol nesugalvojau maut į Afriką. Nes aš dar ketinu antrą savo namų lentyną makulatūros prirašyt, ir vis dar būsiu lietuvė. O kad suvaidinau Dievą – atsiprašau. Kitaip neišėjo susitvarkyt su degradavusiu intelektu.

Kalbant apie pranašystes – Nostradamas, Vanga, Kristus, Rasputinas, ir belekas kitas, vadinamas tikėjimo-proto-talento fenomenu, gali būti nuneigtas kito fenomeno. Jeigu norite – Dievas vis atsiunčia kokį genijų, kad neišmirtumėt. Po Viduramžių – da Vinčis, karo metais – Ghandis. Tereikia mokėti daugiau klausytis ir mažiau reikšti savo “nenuginčijamą” nuomonę, kuri, kaip žinia, yra tuščiažodis – ją galima keisti kiekvieną kartą, susidūrus su naujais faktais arba kitokia nuomone. Tam mes mokam kalbėti. Hėgelio “jei teorija neatitinka faktų, tai tuo blogiau faktams” yra nesąmonė, nes kalba nėra prakeikimas, tai dovana. Ir nereikia bandyti prasibrauti iki transcendencijos tylos, nes už jos sėdi šizofrenija ir trina rankutes „come on, varyk“. Tiek antradienio pezalų. [Oi, jau trečiadienis.]

„Šlovingasis Vakarų numirėlių pasaulis“ gali laisvalaikiu pasiklausyti šito:

P.S. Šiandien pagaliau gavau “patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo” iš gerb. antstolio Giedriaus Jonausko – linkėjimai, dėde, ačiū.

Apie muziką

“Muzika turėtų mus priversti užmiršti visa, kas mūsų gyvenime neaišku, ir teikdama mums galimybę priartėti prie dvasinio pasaulio sukelti pasibjaurėjimą mumyse slypinčiais niekingais troškimais ir nešvankiais instinktais. Tik tada muzika taps tobuliausiu menu, atpirkimo ir socialinio atgimimo įnagiu.”

[A.Camus]

Na kaip pirštu į akį, mano meile.

Tik vakar mačiau per teliką

Apie toleranciją

Nemanau, kad nusiaubti bažnyčią Drąsiaus Kedžio (Who da hell is he?) vardu yra gera mintis. Ir klykauti per daug ten nedera, taip galima ir riaušes sukelt. Kol kas vienintelis karalius sėdi Romos soste. Ir jo autoritetą laikau neginčijamu, nepaisant to, kad dar neradau religijos. Užtai turiu tikėjimą. Gudru. O čia šiaip, oldie: