Hugo ne Boss

…o Simberg. Hugo Simberg yra dar viena mano manija. Kas toje galvoje? NU kas ten yra? Aš atvirai sakau, kad esu maniakė ir beprotė, bet man žiauriai gražu.

[Garden of Death:]

[The Stream of Life:]

[Wounded Angel:]

Šitą tai aš pati mačiau, jis dyyyydelis toks man pasirodė. Ir jis kažkada buvo suomių išrinktas mylimiausiu jų paveikslu. Gal ir mes kokį išsirenkam, a? Atseit neturim nieko gero… O čia kas toks? -

Jo klausytis reikia absoliučioj tyloj. Ačiū Dievui, mano namie sienos storos. A čia va yra mano “long and happy future”:

Nes mes su triušiu norim būti trise kartu su Nobeliu. Ir vieni renka vienokius medalius, a kiti kitokius in infamous Camus style. Žinote kodėl? Perrašiau kažkieno rimtus žodžius “pradėk nuo savęs”, perbraukiau ryškia linija, ir ant viršaus užkeverzojau “pradėk nuo kito”. Tadaaaaaaaaaaa!

Nepatikėsite, bet akademinį rašymą man dėsčiusi višta manęs neprileido prie egzamino dėl lankomumo. Filologyne. Be to, aš pas ją norėjau rašyti darbą apie Tomą S. Butkų, bet kažkaip ji nesuprato mano temos. Et. Darbą, tiesa, aš vis tiek parašiau, ir jis saugiai guli padėtas mano hard‘e. Ir aš tuo džiaugiuosi.

O grįžtant prie lankomumo universitete – ČIA BLET GAL IRGI VAIKŲ DARŽELIS? Kodėl aš turiu spoksoti į filologių vištų bandą ir klausytis tų pliurpalų po kelias valandas, jei jas galima išnaudoti geriau truputį? Jeigu moku idealiai pasiruošti egzaminui savarankiškai, tai kokios bėdos su ta tvarka pas jus?

Aš labai savarankiška, ir negaliu pakęst, kai man bando įkišt savo „autoritetingąją“ nuomonę kas nors. Tiesą sakant, ir diplomą galiu nusipirkti, padirbti ir atsispausdinti, jeigu sugalvosiu. Nes tai iš esmės labai lengva, kai žinai kaip.

O Universitetas turi turėti visišką autonomiją nuo belekurios valstybinės institucijos ir to supisto biurokratizmo, dėl kurio ir dėstytojai keikiasi, tiesą sakant. Mokslui reikia finansavimo, ir viskas, daugiau nieko.

Mano nuomone, imanentinė teksto analizė yra nusikaltimas. Čia kaip atimti iš autoriaus kūrinį, kaip kūrinį atimti iš laikmečio, ir išvis jį išduoti.

Pažįstu senuką, kuris visą savo gyvenimą paskyrė Binkiui, prirašė ir išknaisaliojo viską viską apie jį. Kur link suku – atspėkit, kas mano meilė…

 

Jis mano lentynose, ant sienų, galvoje, širdyje, ant desktop‘o…

IR KODĖL TU NUMIREI KOL MANĘS DAR NEBUVO, svoločiau tu aaaaah. Mes būtume gerai sutarę. Kaip koks Gibran‘as su Mei Ziadah, kurie nė nebuvo susitikę, bet mokėjo mylėti ir iš tolo.

———————————

Aš daug išmanau apie:

Literatūrą

Filosofiją

Politiką

Žurnalistiką

Reklamą

Meną

Architektūrą

Istoriją

Jogą

Maistą

Ir alkoholį

Nė velnio nesuprantu:

Programavimo [will code html for food!]

Lyderiavimo

Ekonomikos

Kaip galima būti tokiu žurnalistu [Oi, čiut neapsiverkiau skaitydama... Kurgi. Tiesą sakant, vos neužmigau ties ketvirta pastraipa. Pyzdec, o gali trumpai-aiškiai-informatyviai: „kame problema?“ „kas kaltas?“ „kaip spręsti?“ ir tašką padėti? Aš tave mesčiau iš darbo be jokių ceremonijų už tokį straipsnį.]

Pabaigai: liaudies išmintis sako, kad neišmokęs skaityti, neišmoksi ir rašyti.

Ir, karočia, raise up Šiaurės Atėnai.

Truputį apie grafomaniją ir šiaip literatūrą

Mane užnisa apsišaukėliai rašytojai. Užknisa visokios mergiotės, rašančios šlamštą, panašų į sentimentalius pavirkavimus, ir tokie “I’ll tell you how to earn a million”.

Kol neperskaitei visko, ką parašė Balzacas, Platonas, Zola, Castaneda, Kantas, Brodskis ir šiaip, bent Dostojevskis, malonėk nekišt nagų prie klaviatūros ir rašiklio. Negali geriau, tai geriau ir nereikia. Taškas. Man skauda galvą! Knygynuose pilna šūdo! Šiandien mačiau. Man bloga nuotaika, fuck off.

Čia pertraukėlė spoksant į ekraną. Aaaaa!

Apie alt‘er‘ius ne ego

Išsiduosiu, kodėl mano įrašai tokie keisti ir supainioti – aš kalbu kitų žmonių vardu. Būtent tų, kurių niekas negirdi. Ir ne tik neįdomiosios [>>?] religijos klausimu.

Pvz., mano kiemo pavyzdys – išmetė žmogų iš buto. Kodėl išmetė? Nes nesusimokėjo mokesčių. Kodėl nesusimokėjo? Nes nėra darbo. Kodėl nėra darbo? Nes krizė. Be to, išmeta tave į gatvę, bet valkatauti ir prašyti išmaldos, ups, irgi draudžiama. Žodžiu, mirk geriau, ir greičiau, nes tu trukdai. Tik neaišku kam.

Šitą mano namą pastatė senas žydas neturtingiems žydams, o jūs nieko nesuprantat apie moralę. Kantas man sakė, kad iš gėrio pašalinus gėrio turinį, mes gauname riestainio skylę juodąją! Šiknaskylę ten gauname, kurioje yra vietos idiotizmui per akis. Naktį skaičiau.

Tėtis pagaliau man nupirks naują kompą! Oi kai prirašysiu visko.

Mane siutina ir gydytojai – jei davei Hipokrato priesaiką, tai tavo darbas nėra išrašinėti popieriukus. Tai sekretorės darbas. Ir jei man reikia vaistų, tai blet eisiu ir apiplėšiu vaistinę, nes kol praeini biurokratinį aparačiuką, gali ir numirt. Nes NIEKAM NEĮDOMU, kad tau skauda. Kartais būni net per mažas pasakyti. Tai vadinama em-pa-ti-ja. Užuojautos nereikia niekam, reikia pagalbos.

Čia tokioj valstybėj gyvenam. Kur niekas neveikia ir viskas yra šūdinai. Rinkimų išvis galima nerengti, jie brangiai kainuoja kiekvienam iš mūsų mokesčių mokėtojų – DIRBT reikia, chebra, dirbt, o ne perrinkinėt valdžią tikintis, kad nuo to kas nors pasikeis. Jei su prezidente viskas gerai, gal pagaliau tegu valdo iki gyvenimo pabaigos karalienė, ką? Aš už monarchiją visom keturiom. Konstituciją irgi galima keisti, atsiradus reikalui, o reikalas tai mūsų juk. Ypač išpūstosios krizės metais. Nu tragedija, pinigai baigėsi, pyzdec, ir visiems dalbajobams jie baigėsi vienu metu!

[toliau]

Jei pagaliau išėjai iš kalėjimo, atlikęs pilną bausmę už nusikaltimą, tau neduos net griovio kast, ir mirsi badu.

Ir jei esi senas invalidas, o tavo vaikams nusišikt, tau valstybė neduos normalios pensijos, nes – hmmmm – tiesiog šiaip sau.

Didžiausia pavyzdinė intelekto linksmybė, nuo ko prasidėjo čionykščiai mano zyzalai – jei tavo valstybėje karas, tau prieglobsčio nesuteiks kaimyninė, nes jai gaila yra PINIGŲ [t.y. popieriaus] tavo išlaikymui. Nors iš esmės tau tereikia stogo virš galvos ir pavalgyt, ir kad nenušautų niekas netikėtai gimtojoje Palestinoje. I hate rasism and jews.

O jei emigravai į Londoną, esi molis, ir mes tavęs visi nekenčiam. Nusispjaut, kad čia išsilavinimo negausi, nes niekas jo normalaus tiesiog neduoda, kad ir labai norėtum.

Labiausiai man gaila betėvių vaikų. Nes jiems apskritai nieko daugiau nereikia, išskyrus meilę, kurios nėra išvis niekur. Ir žiūri jie pro langus, ir laukia, kol kas nors suras ir pasirūpins, ir apkabins, ir nupirks ledų ir zuikį kokį, pliušinį. Arba gyvą. Aš čia turiu laisvą lovą ir makaronų su kava, jei kas neturi kur dėtis. „Viešnia iš Šiaurės“, Antano Vienuolio.

Sociologija čia. Šaunioji praktinė sociologija. Nei vienoj paskaitoj nebuvau, nes jos vyko kažkur Baltupiuose, ir tingėjau važinėt, tai zysiu ir virkausiu kiek norėsiu, neaiškinkit. Sušiktas tas teorinis pliurpalų mokslas. Be to, aš čia mirštu tyliai sau sendama, talentas ne talentas, niekas nebeturi man jokios prasmės. Bet bent jau pasitūsinsiu penktadienį, ir laukiu rugsėjo kaip išganymo kokio, man NUOBODU.

Ir Vakarų fronte tikiuosi pagaliau bus kas nors naujo, išskyrus saulėlydžius. Aleliuja.

Čia mano subjektyvi nuomonė. Galima laisvai užginčyti, jei kas drįsta ginčytis, nes ką matau ir skaitau, tą ir dainuoju.

————————————

Tvano idėja yra Atlantidos idėja. Gilgamešo epas ir dinozaurai galėjo gyventi tik džiunglėse. Labą dieną, lyg naujieną būčiau pasakius. Jūros periodo parką matėt?

O aš esu naujas nacionalinis epinis turtas, taip kad skirti man belekokias nuobaudas yra mažų mažiausiai negražu, sprukit, teletabiai, arba tikrai pabėgsiu į Afriką. Arba pas kaimynus brolius latvius.

Antstolis Dapkus iš Žirmūnų gatvės šiandien ar vakar ar užvakar iš manęs pavogė 80 Lt. Perduodu nuoširdžiausius linkėjimus. Nuostabios susisiekimo paslaugos. Fantastiškos. O būna žmonės ateina iš ryto į darbą, ir žiūri – kontoros nebėėėėėra. Galėčiau prasinešti su žiebtuvėliu kokią tamsią naktį…

Va tau -

Beirut – elephant gun.mp3

Be to, tu su savo popieriais man niekaip negali įrodyti, kad, pvz., važiavau be bilieto. Jei įrodymas yra, tarkim, parašas, tai tu durnas. Nes parašus galima padirbinėt. Todėl visi gyvenam įstatymų šiukšlėse.

Filosofų genties įstatymas leidžia viską, kas neprieštarauja sveikam protui. Varysiu pas orientalistus rudenį!

Filosofiją myliu, nes ji provokuoja diskusijas. Bet problemas reiktų pirma spręsti, o tik paskui kelti ir prikelti. Šliogerį gerbiu, bo jis visada provokuoja diskusiją, kad jūs irgi kokį blyksnį pagautumėt. Gaudyk foto blyksnį kol jaunas! Haha. Man atrodo, seniausias rašto ženklas yra kryželis. Tik pakreiptas. X. Ch. Chacha. Chana – apie ateivius nežinau nieko. Bet jei jie kur nors gyvena, tai jaučiu, kad toli. FIN.

Lietuviai visada buvo pagonys, krikščionybę mes priėmėm kaip sandėrį, nes reikėjo derėtis. Ir tai yra istorinis faktas, sakykit ką norit. Be to, mes buvome kariai ir žiaurūs chuliganai. Ir gėrėm daXuja alaus visokių rūšių.

Ir galiausiai, atsakiau į svarbiausią gyvenimo klausimą – šieną ravi kombainas. Kombainas ravi šieną, sakau jums, pati mačiau! Einu nusipiešt ant rankos ką nors, su Angies pagalba, jei jie laiko turės.

Apie toleranciją

Nemanau, kad nusiaubti bažnyčią Drąsiaus Kedžio (Who da hell is he?) vardu yra gera mintis. Ir klykauti per daug ten nedera, taip galima ir riaušes sukelt. Kol kas vienintelis karalius sėdi Romos soste. Ir jo autoritetą laikau neginčijamu, nepaisant to, kad dar neradau religijos. Užtai turiu tikėjimą. Gudru. O čia šiaip, oldie:

Kodėl taip gera nekalbėti

Tai nebūtina.

Apie zuikius ir karietas

Baigdama mokyklą lietuvių kalbos įskaitoje kalbėjau tema „visuomenė yra individo aukščiausias tikslas, ir individas turi jai tarnauti“, bet tai buvo iš anksto pateiktas temos pavadinimas, nes aš aiškiai pavariau, kad yra atvirkščiai. Individas yra visuomenės tikslas. Kiekvienas valkata, narkomanas ir senukas yra tikslas. Ir jei valdyti turi geriausi, tai valdyti turi mąstantys geriausiai. Mano ir Platono subjektyvia nuomone, tai filosofai ir Bažnyčia. Nes, beje, tikėjimas nėra nuobodu. O Dievas miršta tada, kai visi nustoja jo klausytis. Ane, Nyče? Ta proga linkėjimai tiems kaušams, kurie nupuolę ėmė reikalauti apostazės, čia kaip „šok paskui kolegą į šulinį, nagi“.

Dar vos prieš valandą žaidžiau monopolį su pusbroliais, ir išmokau vieną dalyką – laimi tas, kuris galvoja už visus ir žaidžia draugiškai. Ta proga susišlaviau laurus ir paskui ilgai ir ramiai šėriau antis.

Visos krizės ir karai kyla dėl godumo. Na, kai turčiai pradeda drebėti dėl kiekvieno prarasto dolerio. Prie ES centrinio pastato durų prisikalkit Žmogaus Teisių Deklaraciją, palyginkit su visais likusiais įstatymais, ir išeis kokia nors milžiniška klaida.

Tiek apie reikalus. Mūsų. Dabar pasakysiu, kodėl dreba mano geriausias draugas zuikis (triušis) Pūkis – matote, jo ausys labai didelės, jis daug girdi. Ir jis nebijo, kad jam baigsis degalai, draudimo kompanija bankrutuos, senatvėj negaus pensijos ir žmona vakare bambės, kad neparnešė gėlių. Jis bijo, kad jį nutraiškys autostradoj, iškeps arba nudirs kailį, sukiš į narvą, jam nepatinka, kad visi nori jį pasigauti ir paniurkyti. Delfinai protingi, todėl gyvena vandeny, kuriuo jūs vaikščioti nemokate. Ir gerai, kad nemokate. Beje, po vandeniu ne taip jūsų triukšmas girdisi. Ir šiukšlės ne taip dvokia, o planetos valdovai, haha.

Besibaigiant juokams

Aš nemoku ieškoti žmonių pagal daiktus, nuotraukas, neužuodžiu narkotikų per keturis kilometrus, negydau žmonių rankomis. Nieko panašaus. Tai, ką turiu, vadinama pranašystės dovana. Tik kadangi esu dar per maža [ir per kvaila?], negaliu peržengti per dabarties akimirką ir pažiūrėti, kas bus ateityje. Dažniausiai tiesiog vapteliu ką-nors-lyg-ir nereikšmingo, o paskui ima ir išsipildo. Kai rytojus tampa šiandiena. Nei juoktis, nei verkti. Dar matau daugiau, ir girdžiu daugiau. Kitaip suvokiu praeitį. Istoriją. Negana to, žinau, kad man lemta suvienyti religijas ir baigti visus idiotiškus karus. Visada žinojau. Todėl man labai reikėjo išmokti kalbėti. Tai kur kas svarbiau už prakeiktą negautą diplomą ir administracines nuobaudas.

- – - – - – - -

Baisiausia, kad nė velnio nenutuokiu, ką tiksliai reiktų daryti. Man reikės mokytojo. O ką daryt, jei krikščionys man primena satanistus, musulmonai – pernelyg fanatiški, induizmas kažkoks nesutelktas. Ak.

Turbūt, kai ateis laikas, varysiu pas Dalai Lamą. Gal kinus išvarysim.

- – - – - – - -

Ai, Tibetas. Pusė palaikančių jų laisvės idėją neparodytų jo ne-politiniam žemėlapy. Nebūtume moliai…

 

 

- – - – - – - -

Dar, jei kas duotų mikrofoną, pazyzčiau, kad, pvz., amerikiečiai su savo kosminio dydžio automobiliais neskaičiuoja, kiek kuro sudegina, užtat yra labai godūs įlįsti į svetimus daržus ir pasivogti naftos, už ką jie turbūt mirs žiauriam smoge arba pagaliau išsiauklės po branduolinio sprogimo „nuo mūsų stalo jūsų stalui“ iš Rytų. Džyz, gal paprašykit gražiai, užsimokėkit, susitaikykit su visais arabais, susitvarkykit su oro tarša, durniai. Didelė dalis pasaulio jus laiko valdovais, bet dar didesnė – silpnapročiais. Aš prie pastarųjų, beje.

- – - – - – - -

Vietiniams korumpuotiems: reikėjo sukčiaut truputį gudriau. Vogsi iš savų – visada įkliūsi, arba jausies nesaugiai. O jei ką užsieny prisidirbsi, galėsi parbėgt čia – tipo neapginsim? Taigi apginsim. Ane.

- – - – - – - -

Blabla. Galėčiau skųstis ir skųstis, kad kas klausytų. Iš pasimetimo išvažiavau prie jūros, ta proga tikriausiai bus audra. Visada taip, kai atsiskiriu nuo. Tarpas. Atsargiai.

Apie varnas ir šiaip

(varnos)

Aš vis galvojau, kaip čia yra, kad kai lesini paukščius saulėgrąžom, varnos atskrenda, pasisukinėja, susinervina ir nuskrenda. Vakar man dašlo, kame reikalas – viena labai demonstratyviai atskrido su vištos kaulu burnoj. Ir dar demonstratyviau pasidėjo ant grindinio ir pamėtė. Tipo, aš ėdu mėsą, durne. Haha.

- – - – - – - – -

(šiaip)                                   

- Vienas mano draugas neseniai turėjo palikt Lietuvą vien todėl, kad migracijos tarnyba per savaitę nesugebėjo sutvarkyt savo krūvos popieriukų. Blet?

- Už ką siuntu ant policijos – kartą, kai man reikėjo pagalbos, jie pasisiūlė mane suimti, užuot paklausę „what‘s up, nigaaa“. Jeigu tu ko išsigandai, geriau neskambink. Nors jie ir nekviesti pasirodo, pradžiugina, apgina, atima ką nors, valio.

- Mokesčiai. Eikit šikt, jūs man nieko mainais neduodat, kodėl aš turiu mokėti už orą? Nesilaikysiu nei vieno įstatymo, kol negausiu iš to kokios nors naudos. Asmeniškai. Pvz., užtikrintumo dėl ateities man visai užtektų. Už visa kita

aš jums jau susimokėjau pilną kainą. Jei išmesiu savo pasą ir išeisiu iš čia pėsčiom, jums nebus labai-kažkaip-netikėtai gaila?

- Mokslas mokslas. Universitetas riboja naudojimąsi visatekstėmis duombazėmis, ir dar ten knygų negalima per ilgai užlaikyt rankose. Porą pavogiau, iš pykčio. Graikų kalbos pratybas ir dar ten kažką gero. Nereikalingus daiktus galima vogt. Cheese. Be to, man tiesiog pasirodė, kad mokslinį laipsnį reikia išsėdėti. Sėdi sėdi ten paskaitose, kol įskausta šikną, ir paskui gauni. Džiugu. Pabėgau velniop.

- – - – - – - – -

(vėl varnos)

O smėlio laikrodukas neapsivertė, man vis dar skauda kiekvieną judesį, kiekvieną bereikalingą žingsnį, tas riaušes Airijoj, mėlynę ant rankos, tariamus žodžius, neišsipildančias viltis, antstolių raštus, ir kartais pamanau, kad norėčiau nepabusti. Niekada.

Bet tai paskui iš ryto ir vėl jie šypsosi praeidami, ir kažkaip geriau būna.

Bijau ką nors praleisti.

Ai…

Vėl apie vandenį, arba ką naktį galvojau

Kad nesikabinėkit, galvojau. Kad nefotkinkit manęs, nesivykit per visą miestą dėl telefono numerio, nes ir davus neketinu atsiliepti. Pasaulis pasikeitė (ups?), bet aš nesu įžymybė, neieškau nuotykių, nepažįstamų draugų, vyro, nesvyruoju kairėn-dešinėn, be reikalo negeriu ir retai kalbu visokius niekus. Tiesą sakant, dažniausiai kalbu tyliai tyliai, nes niekas seniai nebegirdi rėkiančių. Pavyzdžiui – Somalyje. Jie seniai nustojo klausytis. O ten dabar jau įmanoma išsilaipint be automato ir aštuonių apsauginių? Ne?

..nes viskas yra tik jūsų triukšmo teorija. Shut up, aš net negaliu užmigt naktimis. O jau kaip nekenčiu, kai kas nors prisėda šalia ir pradeda klot, kaip nemuša moterų, nevagia ir nemeluoja, va-jė-zau. Gal kunigėliui eik pasipasakok, nes aš tai mušuosi, vagiu ir meluoju. Nuolat.

- – - – - – -

Bet man niekaip nepavyko sugalvot, kas tiksliai šitoje šalyje mane gina. Laisvalaikiu išsirinkau sulaužyt įstatymą apie viešą gėrimą, nes jis tikrai labai viešas. Viešesnių nebūna. Kas čia akivaizdu ir juokinga:

 „Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“ [berods 23-čias Konstitucijoj]

Oi žiūrėkit, karalius nuogas – kokia puikiai nustatyta tvarka, čia visuomenei nuolat prisireikia tų bonkių ir skarbonkių, ane? O jau kaip atlyginat į minusą, tai širdis džiaugias. Sovietmečiu irgi pas mus alkoholikų nebuvo, tik rytais visi įtartinai gerdavo šaltą vandenuką.

Žodžiu, vėl pramigau, kai balsavo taryba – bene brendžiuko prisilakę spaudėt mygtukus ten? Mes visi jus mylim, a nesimato, gyvenkit amžinai. Ploju atsistojus. Linkėjimai. Sparčiau kuopkit tą mėšlą, parodysiu, kaip atrodė Sparta. Nes mes paklūstame šventiems savo valstybės įstatymams – kojines jie gamina, dabar jie gamina kojines. Kaip eilėraščius.

- – - – - – -

Nebylus karas -
Mano lingavimas
Į save susigūžus
Dykumos veido kanjone tarp
Smėlio antakių lyg
Pirmojo baso desantininko –
Nebemoku kalbėti tokia
Piligrimų tyla
Užgeriant naktį karčiu vynu
Ir taip nedailiai krūpčiojant -
Aš jį išduodu, o Viešpatie,
Kiekvienas judesys yra
Išdavystė pirmojo baso
Desantininko ir kontrastas
Natūralumui –
Paskui liūdna pergalė
Tokia liūdna mano
Išdavikiška –
Ir mūšiui baigiantis
Generolo ašaros
Karčios kaip vynas
Karčios kaip karas

- – - – - – -

O, dar Spartos tema prisiminiau gerą keiksmažodį – trikotažinis triūsikas. Arba neblogai yra žmones apšaukti cepelinais ir majonezais. Gražiai skamba.

(Iš serijos X-failai, „nepasitikėk niekuo“:) Mano asmeninė patirtis sako, kad saulė odai nekenkia, nuo cepelinų ir majonezo nestorėjama, o gydytojai jus nuodija. Na gerai, meluoju. Bet kaip gražiai, ane.

- – - – - – -

Kažkur girdėjau, kad klaida sistemoje byloja apie visos sistemos klaidingumą. Valio. Vienintelė taisyklė, kurios niekaip negaliu nuneigti, yra ahimsa. Principas toks. Gyvūnai, beje, jus puola, nes jūs juos skriaudžiat. Paukštelis pačiulbėjo. Žvirbliukas, Sereikiškėse. O štai broliai latviai čia visai neseniai su savo bebrais privertė mane nuvirst nuo kėdės iš juoko. Akcija-atrakcija-konkursas „išgąsdink bebrą!”, haha, beveik apsiverkiau. Kuris genijus sugalvojo, kad be žmonių niekas sielos neturi, neatsimenu. Bet vakar valgiau koldūnus. Oho. Tik paskui bloga buvo. Gal kačiuką kokį įkimšo bjaurybės.

- – - – - – -

Mane buvo pagrobę ateiviai! Kurgi ne. Ir įsivaizduojat, nepalaikau ryšio su jokiu ten kosmosu. Patys jūs kosmonautai. Ir joks Dievas neliepė susirinkt jokių šiukšlių, šiaip sukėliau Gargždų bangą iš liūdesio ir neturėjimo ką veikt. Bet jei Jis vis dėlto yra, tai jaučiu, kaip kikena -„gol, chui, štanga“ – o tai jau anksčiau negalėjo niekas sugalvot nieko gero? Nešovė galvon, kad jei užterši vandenį, tavo vaikai gyvens su užterštu vandeniu, anūkai su dar užterštesniu, o jau proanūkiai greičiausiai išvis išmirs nuo troškulio? Hmmm… Titanikas jau nuskendo, dėjo žaibu kažkur Grigiškėse, ir nuskendo.

- – - – - – -

Ai, dar nemiegojau, nes galvojau apie kalinius. Kad baisiau už kalėjimą yra visuomenės pasmerkimas. Ojojoi, žiūrėk, teistas, kaip baisu. Aš irgi teista, ir nuteista, ir dar pabėgus. Gal duokit žmonėms galimybę pasitaisyt, pasiūlykit laisvę mainais į privalomą darbą, ar ką. Senais gerais laikais užtekdavo žmogžudžius ir prievartautojus užbadyt pirštais, ir susigėsdavo. Na, bent man taip atrodo. Sapnavau gal. Leiskit pagyventi, visi jie nori kvėpuoti. Breathless, Godard, mokykitės pagaliau iš ko nors, nežiūrit į klaidas – imkit iš ko nors pavyzdį. Apsidraudimas – aš nepavyzdinga. Bet Interpolas – didžiausi bedarbiai. Paspruko, tai paspruko, gal blogai buvo, na, ir kas čia tokio. Aš irgi tuoj dėsiu į krūmus, jei nusibos tie vėjo malūnai.

Gal ji į mišką nubėėėgo… O gal į šulinį granatų primesti? Jei jau tvarkomės, tai Hare Hare, Rama Rama, Made in China – pagaliau nešdinkitės iš Tibeto, a? Susirenkam žaislus, marš į savo kiemą. Vaikų darželis, rimtai. Be to, Šiaurės Korėja man irgi nepatinka.

- – - – - – -

Mano galvoje telpa per daug informacijos. Korano necituoju laisvalaikiu, nes jis tikrai neverčiamas. Baigiu nutarti, kad Biblijos irgi nebuvo galima versti. Mozės krūmas tikrai degė ne lietuviškai, nu, ką jau čia padarysi. O dar Vulgata. Berods kažkas mus išdūrė. Turbūt istorija.

- – - – - – -

Kodėl ant šimtinės yra Daukantas? Neatsimenu, ką jis nuveikė. Tai tuoj išleisiu pasivaikščiot, kaip tik mano banko sąskaita užšaldyta iki ketvirtadienio. Saulėgrąžos, balandžiai, saulėgrąžos. Vuhu.

- – - – - – -

Kas čia dar blogesnio… mmm… Universitete iš fonetikos berods turėjau šeškę. Nes užkniso. Šnypščiamieji tie priebalsiai ar ne šnypščiamieji, niekam neįdomu. Booooo-ring, nu. Prievartauti kalbą irgi reikia mokėti. Nemokamai galima tik nusišnekėt ir prisikliedėt visokių naujų terminų, kurie irgi niekam neįdomūs.

- – - – - – -

(pauzė)

Niekas netiki, kad vieno žmogaus pastangos gali pakeisti pasaulį. O vis dėlto ji sukasi. Negana to, kad apvali. Atsiimdama Nobelį ketinu paklausti – iš kur žinot, kad apvali? Knygutėj parašyta? Galėtų būt kvadratinė, one-two-three-four, et filioque tada būtų ne problema. Labiau rūpintumėmės, kaip nenukristi nuo pasaulio krašto.

- – - – - – -

Gal apsimest Prometėju? Mano veidą kapojo vanagai…

- – - – - – -

Galiausiai ryte jau nieko nebegalvojau, nes išgėriau arbatos ir trumpam užmigau su „Russian Red – nice thick feathers.mp3“

Tai dabar turbūt šliaušiu į Cozy, haha, Moh‘d, something nice… and Cozy, vogsiu internetą ir naujienas iš laikraščių. Nice. Naaaaais.