Epilogas antrasis
rugsėjo 10, 2010
Oi, kaip toli nubėgau, siaubas:
Šypt. Paskui reikės sugalvoti dar kokį vieną su “ne-…” 
[..kaip ten rūkyti nerūkant ir dirbti nedirbant? Catch 22]
Oi, kaip toli nubėgau, siaubas:
Šypt. Paskui reikės sugalvoti dar kokį vieną su “ne-…”
Tai ką mianas ? Bet koks mianas yra bejėgis invalidas prieš tokį sportą. (Na, gerai istorijoje galima surasti vieną kitą muzikinį kūrinį, drobę, freską, vitražą, knygą ar architektūros pamiklą, bet visi naujieji laikai tai yra tikra impotencijos agonija, ir čia, atsiprašant, koks Pikasas ar Salvadoras Dali yra jokios išimtys). Sveikam kūne, sveika dvasia ! Heil Cesar !
P.S. ir džiaukis, kad nepažinojai to Kamiu, kaip dažniausiai būna, įtariu, jo įvaizdis (tavo meilė) ir kasdieninis Albertas skyrėsi kaip diena ir naktis.
Žinoma, kad skyrėsi jis, niekas tuo neabejoja. Aš truputį iškraipiau jo filosofiją bei biografiją sąmoningai. Iš pykčio. Jei kas pastebės, kur iškraipiau, tai krykštausiu visą gyvenimą, nes dažniausiai niekas mano klaidų nepastebi. Nekenčiu, kai nepastebi, bo tai byloja arba apie abejingumą, arba apie tai, kad aš rimtai protingiausias žmogus šitoj sukruštoj planetoj.
Bet kad nenudvėsčiau, aš iš tų visų knyginių vyrukų nusilipdau sau kokį nors idealą ir džiaugiuosi sau. Nes laikai tai tikrai impotentiški.
O Heil Caesar čia kaip Heil Hitler…