Stabų saulėlydžio tema

Ką reiškia kritiko profesija? Tarkim, sako, esu kultūros kritikas. Tai ką veiki? Kritikuoju kultūrą.
Todėl versliu kritiku būti yra lengviau, nei versliu kūrėju. Nes kritikas tave gali sukalti į žemę tiesiog šiaip sau. Iš sumauto pavydo.

Norite pavarysiu tikros kritikos?
Mūsų žemynas šūdinas. Gimiau šūdinam žemyne, blet, taip ir maniau, kad kažkas ne taip. Nes pas mus viskas čia Vakaruose yra dekonstruota jau. Valstybinė valdžia sau, Dievas su visom bažnyčiom sau, o verslas irgi sau, ir menas atskirai. Žodžiu, šūdas kažkoks. Todėl ir filosofija liūdna mūsų visa.

Jei pasidairytume į Rytus, jie… Jie tradicijas saugo. Jeigu filosofija prasidėjo nuo tam tikrų knygų, jie ir nenuklysta nuo jų per toli, ir nuolat jomis remiasi. Musulmonai remiasi tiek, kad pas juos mokslas, kasdienybė, teisė ir religija yra vientisa, todėl jie kur kas mažiau pjaunasi tarpusavy. Pas juos nėra “kultūros kritikų”.
Vadinasi, mes durniai čia visi.

O mano mažas pasaulėlis, tas pilnas knygų, muzikos, Van Gogo ir visokių kvailysčių ėmė ir subyrėjo iki pamatų, kai tai supratau.
Štai tau ir “neteisingas santykis su pasauliu”. Santykis gal buvo neblogas, tik pasaulis visai ne toks, kokį įsivaizdavau vaikystėj, pvz.

Tai verksiu dabar, kol sugalvosiu, ką daryt toliau čia su savo nenusisekusiu gyvenimu neteisingoj vietoj ir kažkokiu ne tuo laiku. Kas tas laikas iš viso?.. Ką dabar daryt?

Tipo, šiek tiek susimoviau. Kad mažai nepasirodytų, susimoviau viešai, tai dabar mano gyvenimas viešas, o aš durna iš tikrųjų kaip bato aulas. Ir man žiauriai gėda.